O Dieve, šovinių nėra.
Tik gilzės tuščios mėtosi aplink.
Aš išeinu atbuliniu – ATGAL,
Palikęs iššūkį – PIRMYN!
Nebus to šuolio, kuris priešą trypia
Ir sega pergales į vėliavų šilkus...
Užsimiršau,
kad jau anksčiau -
kai pajutau,
Kad mintimis pernykštėm gyvenu,
Reikėjo melstis apkasais,
Net pergalėm
Ir, žinoma,
Iššaudytais ir gilzėm išbarstytais šoviniais..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-02-16 18:51:53
sudėtingas ir filosofiškas, verčia susimąstyti
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-02-16 11:25:59
Melstis apkasais...
taip jau būna - ir maldos ir keiksmai labai arti vins kito juose...
giliai prasmingas kalbėjimas - eilėraščio.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-02-15 19:29:03
Jei dievas tavęs nebeišgirs
Pašvilpk, prašau, į tuščią tūtą
melodiją , kurią girdėdavome vis,
kai gimdavo ir vėl nauja viltis...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-15 12:30:33
Prisiminęs panašias akimirkas supranti, kad gyvenimas nugyventas ne veltui, gal tik su metais įvertinamas kitaip.
Anonimas
Sukurta: 2007-02-15 10:40:17
jaučiu nusivylimo kartėlį. toks šiek tiek bejėgiškas alsavimas. viena vertus, gyvas.