Santrauka:
Kažkada tai buvo vienas geriausių mano kūrinių. 1996 m.
Koridoriuje sutemų pasala,
Kur budėjau velniškai vienas.
Šį kartą lyg tyčia nematau
Mėnulio: dingo jisai be žinios.
Vėjo varstomos durys
Sustabdė mano batų ritmą:
Stoviu, klausaus ir nežinau,
Kai už nugaros
Koridorius šaltas lyg kiemas,
O sienos išmatuotos daugsyk…
- - - -
Susipainiojau:
Laikrodžiai skaičiuoja
Ryto koordinates.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-11 21:54:00
Šį eilėraštį parašiau pakankamai proziškomis sąlygomis, kuomet dirbau sargu ir dideumą laiko dalį praleisdavau ką nors saugodamas :) Tų patalpų sienos seniai buvo ištyrinėtos - išmatuotos ir pažįstamos. :) Fantastikos šitame eilyje mažoka. Kituose - nesiginčiju. Su realybe persipynusių dalykų tikrai esama. Ir ne viename eilyje...
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2007-02-11 10:59:27
tos " sienos išmatuotos daugsyk"- taip artima ir iki skausmo pažįstama... kodėl "buvo"? jis ir dabar geras, šitas kūrinys:)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-11 06:04:15
Džiaugiuosiu kūriniu, bet dar labiau- atsiradusiu prie jo Vlabur.