Ruduo

Kada į stogą daužos vėtra
ir tyliai verkiantis lietus.
Lapus į dangų kelia vėjas,
užkloja kilimu laukus.

Lange matyt mergaitės veidas
ir ašaros drėkinančios skruostus.
Į pietus tyliai skrido gandras,
ramiai kilnodamas sparnus.

Gatve vanduo upe tekėjo,
kieme nustojo kaukt šuo.
Miškais, laukais lėtai atėjo,
auksiniais kailiniais ruduo.
Džyzas

2007-02-09 21:42:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-02-09 23:25:41

Čia - vienas geriausių tavo kūrinių. Tikrai, nors ir paprastai sueiliuotas, jaučiama mažytė pažanga ypač lyginant su kitais, anksčiau sukurtais kūriniais, nors momentais kai kurie išsireiškimai tikrai gadina bendrą vaizdą - tie nepasisekę intarpai skamba saldžiai ir skurdžiai, kai kurie įvaizdžiai nėra originalūs: užkloja kilimu laukus; Lange matyt mergaitės veidas
ir ašaros drėkinančios skruostus. Tokių dalykų skaityta jau pakankamai daug. Čia jokia naujiena.