Krenta

Krenta - akmeniu žemėn žvaigždė,
iš silpstančių rankų nuvytus gėlė.
Krenta - iš siaubo paklaikus mintis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.

Krenta - nuo skardžio ledinis vanduo,
pageltusiais lapais sušalęs ruduo.
Krenta - į sielos bedugnę sunykus viltis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.

Krenta - minutės, visa valanda,
gyvenimo blyksnis, kurio nebėra.
Krenta - prieš laiką bejausmė mirtis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.
Džyzas

2007-02-07 18:44:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-02-07 20:51:47

Gražus eilis, tačiau nepasakyčiau, kad tai eksperimentas. Parašyta pakankamai tradiciškai, o ir turinys pakankamai paprastas, neeksperimentinis.
Verdiktas. Kūrinys vykęs, tačiau su itin nedideliu kiekiu eksperimento.