Krenta - akmeniu žemėn žvaigždė,
iš silpstančių rankų nuvytus gėlė.
Krenta - iš siaubo paklaikus mintis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.

Krenta - nuo skardžio ledinis vanduo,
pageltusiais lapais sušalęs ruduo.
Krenta - į sielos bedugnę sunykus viltis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.

Krenta - minutės, visa valanda,
gyvenimo blyksnis, kurio nebėra.
Krenta - prieš laiką bejausmė mirtis,
kaip laivas į krantą sudūžta širdis.