Pasaulio svoris guli ant pečių.
Aš ne Atlantas.
Vien tik menka mėnulio nešėja.
Tik tiek pakelt galiu.
Stengiuos kvėpuoti iš lėto,
Kad visai neuždusčiau.
Negaliu pasakyt, kad per sunku.
Gal tik nelengva...
Mane lyg smėlio pilį
Į jūrą plauna pamažu.
Pasaulio okeaną skaidrinu
Nepamiršta vaiko ašara...
Luna_
2007-02-06 15:28:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-06 22:54:24
Ačiū :D
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-06 18:57:55
Taip, paskutinis posmas, ko gero, pats stipriausias ir pirmojo fragmentas:Aš ne Atlantas.
Vien tik menka mėnulio nešėja.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-02-06 16:14:08
" Vien tik menka mėnulio nešėja"- gražiai pasakyta. Pirma strofa patiko labiausiai, kitose pasigedau minties tęstinumo, aiškumo. Šiaip neblogas kūrinys:)