Pasaulio svoris guli ant pečių.
Aš ne Atlantas.
Vien tik menka mėnulio nešėja.
Tik tiek pakelt galiu.

Stengiuos kvėpuoti iš lėto,
Kad visai neuždusčiau.
Negaliu pasakyt, kad per sunku.
Gal tik nelengva...

Mane lyg smėlio pilį
Į jūrą plauna pamažu.
Pasaulio okeaną skaidrinu
Nepamiršta vaiko ašara...