Aš – giesmė,
ištrinta iš seno lapo,
Kuris supuvo,
sudegė ant savo kapo.

Aš – lietus,
ateinantis kai noriu.
Lydintis gandrus
į bekraščius tolius.

Aš – diena,
baigianti nublankti.
Nykstanti,
mieganti kas naktį.

Aš – kelias,
niekur nevedantis.
Tuščias,
nieko nematantis.

Aš – ugnis,
jau senai užgesusi.
Nebešildanti,
niekad nerusenusi.
Džyzas

2007-02-04 00:53:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-02-04 10:33:54

Didelis ačiū visiems už gražius žodžius. Linkiu visiems įkvėpimo. Sėkmės :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-02-04 01:10:07

Kūrinys tarytum iliustruoja vieną mano muzikinį eksperimenta, atliktą kompiuteriu, kurį ketinau redaguoti. Gal dėl to šis eilis patiko - akordai ir eilio nuotaika puikiai sutapo. Turinys taipogi daugmaž atitinka muzikinį stilių. Kaip atskiras kurinys jis panašus į keistą dainą. Ir galiu teigti, kad "Aš" primena dainą, kuri dar neatlikta...
Bendras įvertinimas - gerai. Palyginus su paskutiniuoju tavo kūriniu - šis gerokai stipresnis, daugiau įtikinamesnis. O tai pakankamai gerai.