Aš – giesmė,
ištrinta iš seno lapo,
Kuris supuvo,
sudegė ant savo kapo.

Aš – lietus,
ateinantis kai noriu.
Lydintis gandrus
į bekraščius tolius.

Aš – diena,
baigianti nublankti.
Nykstanti,
mieganti kas naktį.

Aš – kelias,
niekur nevedantis.
Tuščias,
nieko nematantis.

Aš – ugnis,
jau senai užgesusi.
Nebešildanti,
niekad nerusenusi.