Santrauka:
dar vis norisi rašyti apie metų laikmetį...
Ilgai žiemos laukėm,
o sulaukę „Šalta!“ šaukiam.
Ji netikėtai atkeliavo
ir jau rodo ragus savo.
Štai šaltis naktimis svečiuojas –
nenori trauktis iš laukų:
Įspraudęs žemėn savo kojas,
balas aptraukė leduku.
Merkia dargana kiaurai
ir į kaulus gėlą varo.
Oi, tie žiemos vakarai –
nežada jie nieko gero...
Ilgai vakaroti tenka.
Kiek nedaug tos dienos.
Nepamatai, kaip sutemos atslenka,
ir jau nebėr dienos vienos...
Medžiai subridę į sniegą,
baltai apsirėdę miega.
O pėdos sniege ryškios –
ir žmonių ir kiškių.
Šaltukas spaudžia vis labiau
ir vėjas rūstauja žvarbiau.
Tegu sau siautėja pūga –
tai tik žiemos pradžia.
Juk bus ir pabaiga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-01-31 17:12:48
Jei eiliukas apie šių metų žiemą, tai pirmosios strofos trečioji eilutė netiksli, nes gerokai pavelavusi žiema negali būti netikėta sausio mėnesį. Šią strofą taisyčiau taip:
Ilgai žiemužės laukėm,
O sulaukę "Šalta!" šaukiam.
Nors pavėlavus atkeliavo,
Bet jau rodo ragus savo.
Teisi Ramunė, kad vietomis šlubuoja ritmas. Manyčiau, kad kūrinėlis ir šiek tiek ištęstas. Mano galva ketvirta strofa visai nereikalinga: kas nežino, kad žiemą dienos trumpos. O kada sūtemos atslenka visi mato... Taisytina ir paskutinioji strofa, ypač penktoji eilutė. Paredagavus, vaikams skirtas eilėraštukas būtų visai neblogas. Man taip pat patiko Tikro Dearnio pacituotos vietos. Sėkmės, kolege:-))
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-31 14:34:02
Kita vertus - kaip vaikiškas kūrinėlis tikrai neblogas. Esmė: esama nuotaikos, pagautas vaizdas, būdingas žiemai.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-31 14:33:00
Moksleiviško stiliaus kūrinys. Patiko:
Štai šaltis naktimis svečiuojas-
nenori trauktis iš laukų:
Įspraudęs žemėn savo kojas,
balas aptraukė leduku. ;
Kituose posmuose daugelis dalykų jau kažkur truputį girdėta, bet kūrinyje esama jausmo, nors ir nenaujom mintim.