Ar tavo tie
takai, mirtie,
kuriais dabar
vieni mes vaikštom
lyg užkeikti vienuoliai?
Baikštūs
ir išsigandę
ateities,
sustojam tarp
bangų – ugnies:
į kurią pusę
atsigręžti?
Vanduo – gilus,
liepsna – bekraštė...
--------------------------------
Ir virš visų –
tas pats dangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-24 16:16:17
patinka:))
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-02-02 18:20:18
virš visų - tas pats dangus, bet... kiekvienam skirtingas...
skvarbiai pažvelgta.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-02-01 10:38:54
beje, isidejau i brangenybiu skrynele tavo si poetini perliuka ;-)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-01-30 10:15:21
ypac kuliminacija pritrenkianciai zavi. Tokia paprasta tiesa, bet tavo kurinyje ji nuskamba naujai. Gilus eilius. Zaviuosi tavo talentu. Keliu pries tave, poete, skrybelaite ;-)*
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-29 19:32:42
Tema tradicinė. Atlikimas pakankamai įdomus. Ypač
"Baikštūs
ir išsigandę
ateities,
sustojam tarp
bangų-ugnies:
į kurią pusę
atsigręžti?-
vanduo-gilus,
liepsna-bekraštė..."
Šį kartą nepurčiausi skaitydamas eilėraštyje pasitaikiusias abstrakcijas (mirtie, ateities). Pakankamas paprastumas įtikino, nes būna, kuomet eilėraštyje "padauginti naujadarai, įmantrios metaforos ir pernelyg sudėtinga kūrinio forma nepadeda įsijausti į tekstą, apsunkina jį, sudarko. Taigi...