Ar tavo tie
takai, mirtie,
kuriais dabar
vieni mes vaikštom
lyg užkeikti vienuoliai?
Baikštūs
ir išsigandę
ateities,
sustojam tarp
bangų – ugnies:
į kurią pusę
atsigręžti?
Vanduo – gilus,
liepsna – bekraštė...
--------------------------------
Ir virš visų –
tas pats dangus...