Už pylimo, pilstančio dykąją pilnatį,
sprogsta dori (ne)drugelių sparnai.
Valia paskutinė – gimti ryt. Pildyki!
Kalki sparnus – gal spalvoti išeis.
Išlieta žalia šiandien samana virsta –
žemėj tiek daug ištaškytų dažų.
Lapų luobelės man primena šilką –
glosto, kutena, o žodžiuos tylu.
Siundomas juokas naktį neloja –
šnabžda: „Laikykitės, čia nesaugu“.
Ieško senų išsuktų savo kojų –
bėgtų žiūrėt – ten drugeliai. Gražu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-29 19:59:46
Štai čia tikrai skamba. Tik žodį dykają keisčiau į dykiąją. Puikūs išsireiškimai:
Kalki sparnus – gal spalvoti išeis.;
Išlieta žalia šiandien samana virsta –
žemėj tiek daug ištaškytų dažų.;
Siundomas juokas naktį neloja –
šnabžda; Čia ir tekstas, ir potekstė.
Sužavėjo ir džiaugiuosi, kad didesnė teksto dalis sukurta įdomiai.
Reziumuojant: pakankamai įtaigus, vaizdingas ir žaismingas kūrinys apie spalvas, drugelius ir mus.
Žmonės taipogi pakankamai spalvoti...