Išsiliejo vynas iš taurės kristalo,
Išsiblaškė mintys, vaizdas praskaidrėjo
Ir pakilom šokiui iš už vaišių stalo,
Ką tik mūsų Tango salėj prasidėjo.
Praeities neliko, likom mes tik dviese
Ir graudžios gitaros muzika laiminga.
Mums likimas šiandien savo ranką tiesia,
Blizga mūsų akys šviesele žaisminga.
O galva dar svaigsta, kojos vis dar pinas
Ir niūniuoju Tango taikydama taktą.
Nepadės nuo meilės net ir aspirinas,
Jei į Tavo širdį aš surasiu raktą...
Gatvėj užgesina kiemsargis žibintus,
Ir skardžiai nuaidi juokas mano toliais.
Mes išmaišom dviese gatvių labirintus,
O naktis kaip žirgas, rodos, lekia šuoliais.
Liko paskutinius žodžius pasakyti,
Džiaugtis, kad suėjom, už klaidas pabarti.
Leisk prieš tau išeinant ranką palaikyti,
Tyliai padėkojus Tau sudie ištarti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-28 11:31:56
Ir man pasinorėjo pašokti tango. Džiaugiuosi sužinojęs, kad tai galima padaryti ir atsiminimais.
Anonimas
Sukurta: 2007-01-28 11:19:09
Ačiū Irma, labai gražiai rašai.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-28 10:23:19
Kas čia blogai? Nepatikę išsireiškimai, kurie mano manymu suprastina kūrinį: "gatvių labirintai". Tai nebe šviežia. Visas paskutinis stulpelis. Prieš tai buvusieji kur kas geresni už paskutinį podmą. Man jis skamba kažkaip pigiai ir visai neįtikino. Tas "tau sudie ištarti"..., na negerai, nes tokiomis frazėmis padabinti eilėraščiai meniškai nėra stipresni. Gal senovėj ir būtų skambėjęs, bet dabar...
O visumoj kūrinys parašytas labai senovišku stiliumi, tikrai ne šiuolaikiškas tekstas, nors visumoj nėra blogas ir nurašytinas.