Santrauka:
Laiko sausra...
Prisirpę valandos vėl sutekės į dieną,
Ir sunksis žvaigždės, kol ištirps tamsa.
Kuproti debesys pilvais braidys po pievą,
Paslėpę pėdas ežero dugne.
Ir smėlio smiltys subyrės stikle į kopas,
Skaičiuodamos sunokusias dienas.
Žalias – vilties minutėmis užlopys,
Tvirtai surišę nerimo gija.
Ir vėl sirps valandos, sekundės ir minutės.
Sukumpę debesys tik dar labiau storės.
Ištraukę kojas, joms neleis pradėti džiūti,
Nes smėlio smiltys ir toliau byrės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2007-03-10 22:02:48
gražus darbas,
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-01-30 10:21:35
smelio laikrodziai- poetine klise.
Vartotojas (-a): Draugė
Sukurta: 2007-01-28 17:09:15
Svajingas darbelis, man patiko :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-01-28 12:04:15
gražiai ir su prasmėmis byra žodžiai eilėraščio...
:-)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-27 18:23:31
Teisingai pastebėta: du posmai geri, pakankamai vaizdūs, meniški, beveik nepriekaištingi. Trečiasis - išsikvėpęs. Mintis kartojasi. Reikia paieškoti kitokio sprendimo. Finalui...
Anonimas
Sukurta: 2007-01-27 18:17:14
* šiek tiek
Anonimas
Sukurta: 2007-01-27 18:16:47
toks šiek impresionistinis :)