tyla – auksas
tyla – akmuo mano burnoje
nei praryt nei išimt
Sizifas juokias
jam nekyla abejonių ką su akmenim daryt
prašiau Menulio kad padėtų
bet jis vynavo su šv.Petru
akla senutė dantų protezais
suskaldė mano akmenuką
pasiėmė suklijavo
sako
senelis per daug burba
dabar bus auksinis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-06-21 14:43:13
Pasąmonės srautas. Džoisas jį panaudoja daug geriau. O šiaip daug alogiškumų.
:
Sukurta: 2005-06-18 22:17:34
visiškai prarastas laiko jausmas. Negalima keliose eilutėse blaškytis iš esamojo laiko į ateitį, po to į praeitį. Pasigedau nuoseklumo.
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-06-17 08:54:32
Ir nežinojau, jog galima taip paversti auksiniu... Geras.
:
Sukurta: 2005-06-14 14:14:50
Įsivaizduoju tą bobutę, kaip ji akla burnoje akmenį :)
Darbas įdomus, tikrai :)