tyla – auksas
tyla – akmuo mano burnoje
nei praryt nei išimt
Sizifas juokias
jam nekyla abejonių ką su akmenim daryt
prašiau Menulio kad padėtų
bet jis vynavo su šv.Petru
akla senutė dantų protezais
suskaldė mano akmenuką
pasiėmė suklijavo
sako
senelis per daug burba
dabar bus auksinis