Bohemiškas saulėlydis.

Nuleistos kojos sėdint ant palangės. Ten į lauko pusę. Tylus gausmas. Iš kažkur besigirdinti muzika. Ataidinti. Kaip medžių šlamėjimas. O taik tik krentančių plunksnų šokis. Jūs šokat? Šiandien? Jūsų pasirinkimas bus šiandien įvykdytas. Pernelyg greitai manyčiau...Bet ką.Mano nuomonė jums nieko nereiški.Nes aš ne toks paukštis, kaip jūs.

Nustokit.Palikit muziką man.

Kad ir koks bebūtum meniškai išprotėjęs, bet turėtum suprasti. Jog aš- užsimerkusi būtybė. Aš užsimerkiau nuo visko kas man nepatinka. Kad ir nuo tylinčios varnos blizgučių. Jie perdaug blizgantys. Juose nėra prasmės.
Negi Tu pamatytum prasmę, pavyzdžiui, stovinčiame puoduke su vandeniu? Meluoju. Pamatytum. Jei įsiklausytum.

O taip. Saulė jau leidžiasi.
Bohemiškas saulėlydis.
ŠaLtų mano rankų mozaikos ore.
Išsiplėtę vyzdžiai.Ir.ėjimas iš proto.
O ne.Meluoju..

Prasegta daugiau negu reikia.Bet man tas patinka.Patinka žiūrėti į tavo rankose smilkstančią cigaretę.Kuri tokia pati kaip aš.

Pokšt. Nesijaudink. Tai tik burbulas sprogo. Pučiamos gumos burbulas.

Nustok klykti.
Dusina mane tai.Ir aš tik taip...tik taip...labai lengvai.

Pasiverčiu į paukštį ir skrendu.