Gyvenimo, prabėgančio pro mano vyzdį,
Ne tiek jau daug.
Na, gal kokie aštuoniasdešimt metų.*
Gal būt ne visada mielų
Ir įsimintinų.
Tačiau gyvybės manyje
Ne tiek mažai.
Apie trisdešimt tūkstančių dienų.
Ir tikrai ne pilkų,
Apverktinų.
---------***---------***---------***---------
Kai paukščiai išskrenda į pietus –
Nežino, ar pargrįš lizduos.
Kai aš gimtinės prieblandoj vakarėj –
Žinau. Aušra, gal ne rytoj. Bet tuoj.
* Jei pasiseks. O gal atvirkščiai, jei nepasiseks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-25 23:08:24
Šis kūrinys šiek tiek pabiras, nesusilipdo į vieną visumą. Autorius turėjo labiau susimąstyti kaip darbą labiau apjungt, o ne suskaidyti į tuos skirtingos stilistikos fragmentus. Kol kas kūrinys panašus į prozos ir poezijos hibridą, savotiškas eksperimentas. O apibendrinant - tai įdomus sumanymas. Lauksime kitų Grėjaus kūrinių.