Šlovinsiu gyvenimą ir rankas,
Į kurias nebijočiau alpt,
Smėlį dykumoj, ant kranto
Ir skelbsiu karą vėtroms,
Nešančioms karius
Ant balto jūros šilko.

Aš kaip šešėlis,
Gaudantis ir sekantis žingsnius,
Kalbantis, ką trokštu,
Ir gyvas žvirblio atmerktom akim.
Keiksnotis nežadu –
Pamišimu laisva esu.

Meldžiuos, kad nesustotų,
Meldžiuos, kad vis kartotų
Galingas žirgas kūno kairėje,
Nors kai kova persmelktų skurdumu,
Atimt prašysiu gyvastį,
Gyvenimą pašlovinančią
Giesme saulės kulto spindulių:

Tuk Tuk
Tuk Tuk
Tuk