Santrauka:
sunku sugrįžti į poeziją... bandau nuo pradžios
Tu ne ta, kuri myli tik veidus
Ir išeina nespėjus sugrįžti.
Žemės dulkėms tu galvą nuleidus,
Vis meldies, kad neleistų išnykti.
Tu ne ta, kuri šypsos tik lūpom,
Ir užmerkia akis net pabudus.
Tu ne ta, kuri taria
suklupom,
Nė už vieno akmens neužkliuvus.
Nebepieš tavo šypsno teptukas
Ant išblukusios saulėje drobės,
Nes malda bus jau dulkėms nutrūkus,
Ir paveiksle mirgės tiktais trobos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-01-20 07:51:29
ne ta...
labai kažko trūksta, kai tiktai trobos. Nuoširdumas neleidžia kabinėtis prie nedidelių nelygumų eilėraščio kalbėjimo... :-)
Anonimas
Sukurta: 2007-01-19 21:15:00
Truputį yra klaidų. "net ta", "šypsio" ir panašiai. Šiaip labai dailiai surimuotas, tik mintis, matyt, ne nauja. Pabandyk improvizuoti - sukurti netikėtų įvaizdžių, įdėti naujų prasmių. Sėkmės.