Nusileido sutemos, atėjo Helovynas,
Ligoninės kieme tik siaurys lapus pina.
Už sienų storų slepias paslaptys gilios,
Viduj virpa širdys - neramios ir tylios.
Išgydyti maniakai šiandieną išdidūs,
Jų žvilgsnis jau giedras, o protas - ramus.
Jie šypsos plačiai, nes gydymas baigtas,
Ir laukia sugrizti atšvest i namus.
Kiti psichopatai sugalvojo jau planą,
Kad gyventi vieniems jiems - vel nuobodybe.
Jiems nusibodo vyriška, niūri kompanja,
Ir traukia lyg magnetas moteriška būtybė.
„Mes norim į skyrių, kur gydos merginos! –
Šauks jie į daktaro uždarytas duris. –
Ten greičiau sugis mūsų sužeistos širdys,
Ir dings visos ligos, kai juokai pasigirs!“
Maniakai tik pritaria: „Mes irgi ten norėtume,
Prie moterų palatų ramiai pasėdėtume.
Juk šiandien Helovynas – stebuklų metas,
Sujungs siuos skyrius šis šventinis ratas!“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...