Štai Rusijos ir Ukrainos karo chronologija nuo birželio 16 d. iki liepos 16 d. Šiuo laikotarpiu fronto linija išliko stabilizuota, o abi pusės daugiausia dėmesio skyrė sekinančioms pozicinėms kovoms ir intensyviems tolimojo nuotolio smūgiams. 

Birželio antroji pusė: tolimieji smūgiai ir degalų krizė
Birželio 16 d. – Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai Rusijos valdžia ėmė riboti dyzelino ir benzino pardavimą šalies viduje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė norą tiesiogiai susitikti su Vladimiru Putinu, tačiau Kremlius pasiūlymą atmetė.
Birželio 17 d. – Rusijos oro atakos Donecko, Chersono ir Zaporožės srityse nusinešė 10 žmonių gyvybes. Rusija ir Baltarusija apkaltino Ukrainą drono smūgiu Briansko srityje, per kurį nukentėjo jaunimo futbolo komandos autobusas.
Birželio 18 d. – Ukrainos dronai surengė masinę ataką prieš Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, kurioje kilo didžiulis gaisras.
Birželio 19 d. – Rusijos smūgiai šešiose Ukrainos srityse pražudė 11 žmonių. Ukrainos pajėgos patvirtino paėmusios į nelaisvę Antono Milajevo (buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo proanūkio).
Birželio 20 d. – Donecko fronte tęsėsi sunkios pozicinės kovos Pokrovsko ir Torecko kryptimis, kur Rusija bandė infiltruoti mažas pėstininkų grupes.
Birželio 21 d. – Ukrainos pajėgos dronais atakavo Dubnos kosminio ryšio centrą Rusijoje. Kryme dėl Ukrainos smūgių sustabdytas degalų pardavimas degalinėse.
Birželio 22 d. – Ukrainos raketos ir dronai suintensyvino smūgius Rusijos logistikos mazgams palei Azovo jūros pakrantę, siekiant nukirsti tiekimo kelius į šalies pietus.
Birželio 23 d. – Rusijos raketų smūgis Kryvyi Rih mieste pražudė 4 žmones. Ukrainos smūgis šiluminei elektrinei Kerčėje paliko pusę okupuoto Krymo pusiasalio be elektros energijos.
Birželio 24 d. – Paskelbta ataskaita rodė, kad birželio viduryje Rusijos pajėgoms pavyko nežymiai pasistūmėti Donecko ir Sumų srityse (užimtos kelios pasienio gyvenvietės), tačiau puolimo tempas buvo minimalus.
Birželio 25 d. – V. Zelenskis oficialiai paskelbė apie 40 dienų vidutinio ir ilgo nuotolio smūgių kampaniją, kuria siekiama sugriauti Rusijos karinę logistiką ir priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.
Birželio 26 d. – Maskvos meras pranešė apie dešimtis numuštų ukrainiečių dronų. Ukrainos dronai sėkmingai atakavo chemijos gamyklą Novomoskovske ir Tulos srities energetikos infrastruktūrą. Okupacinė valdžia Kryme paskelbė neparastąją padėtį dėl ekonominių ir energetinių trikdžių.
Birželio 27 d. – Ukraina panaudojo naujas FP-5 „Flamingo“ sparnuotąsias raketas smūgiui prieš „Titan-Barrikady“ gamyklą Volgograde, gaminančią komponentus „Iskander“ ir „Yars“ raketoms.
Birželio 28 d. – Rusijos aviacija intensyviai naudojo valdomas sklendžiančias bombas (KAB) Charkivo ir Zaporožės srityse.
Birželio 29 d. – V. Putinas viešai patvirtino, kad Ukraina pasiūlė abipusį giliųjų smūgių stabdymą, tačiau pareiškė, kad toks sandoris „būtų naudingesnis Ukrainai“, ir galutinio sprendimo nepriėmė.
Birželio 30 d. – Ukrainos pajėgos užfiksavo taktinį pasistūmėjimą vakarų Zaporožės srityje. Per visą birželio mėnesį Rusija patyrė apie 40 000 karių nuostolius (žuvusiais ir sužeistais), tačiau sugebėjo užimti tik minimalią teritoriją.

Liepos pirmoji pusė: Krymo blokada ir vyriausybės pertvarkyma
iLiepos 1 d. – Reaguodama į saugumo grėsmes, Rusija uždarė septynis geležinkelio pasienio punktus su Suomija, Latvija ir Estija. Naktį Rusija paleido 151 droną prieš Ukrainą.
Liepos 2 d. – Rusija atsakė į smūgius savo infrastruktūrai masine raketų ir dronų ataka prieš Kyjivą, per kurią žuvo mažiausiai 25 civiliai.
Liepos 3 d. – V. Putinas melagingai pareiškė, kad Rusijos pajėgos visiškai užėmė Kostiantynivkos miestą, siekdamas paveikti Vakarų žiniasklaidos naratyvą prieš JAV nepriklausomybės dieną. Rusijoje fiksuotas staigus V. Putino populiarumo reitingų smukimas.
Liepos 4 d. – Ukrainos dronai surengė tikslinį išpuolį prieš energetikos infrastruktūrą Rusijos Belgorodo srityje.
Liepos 5 d. – Frontas išliko statiškas; abi pusės aktyviai naudojo žvalgybinius ir kamikadzes dronus poziciniams apkasų karams palaikyti.
Liepos 6 d. – Ukraina pradėjo specialiąją operaciją „Molochka“, kurios tikslas – visiškai izoliuoti Krymą, atakuojant Rusijos tiekimo tanklaivius Juodojoje ir Azovo jūrose.
Liepos 7 d. – Rusija apkaltino Ukrainą bandymu susprogdinti pagrindinę „TurkStream“ dujotiekio kompresorių stotį. Sergejus Lavrovas šį veiksmą pavadino „grynųjų terorizmu“.
Liepos 8 d. – Krymo pusiasalyje prasidėjo gilėjanti energetinė krizė: dėl degalų ir elektros trūkumo okupacinė valdžia pripažino negalinti užtikrinti normalaus tiekimo režimo.
Liepos 9 d. – Sunkūs susirėmimai tęsėsi Kupjansko kryptimi, kur Rusijos pėstininkai bandė judėti keturračiais ir mažomis grupėmis, vengdami ukrainiečių dronų ugnies.
Liepos 10 d. – JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie pasirengimą suteikti Ukrainai licencijas šalies viduje gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas.
Liepos 11 d. – Ukrainos kariuomenė pranešė, kad nuo metų pradžios sėkmingai atliko daugiau nei 7 000 vidutinio nuotolio smūgių giliai Rusijos užnugaryje.
Liepos 12 d. – Donecko srityje, Pokrovsko kryptimi, Ukrainos pajėgos pradėjo kurti „100 kilometrų žudymo zoną“, pasitelkdamos ilgo nuotolio artileriją ir dronus, kad sunaikintų Rusijos pajėgas joms dar nespėjus išsisklaidyti.
Liepos 13 d. – Rusijos ekonomika pradėjo rodyti vis didesnius nuosmukio ženklus dėl milžiniškų išlaidų karui ir degalų trūkumo pramonėje.
Liepos 14 d. – Paviešinti statistiniai duomenys parodė, kad per pastarąjį mėnesį Rusija sugebėjo pasiekti tik simbolinę 15 kvadratinių mylių grynąją teritorinę naudą visoje Ukrainoje.
Liepos 15 d. – Pasirodė pranešimai, kad Rusija yra priversta kreiptis į Indiją dėl benzino ir kitų naftos produktų tiekimo, nes jos pačios perdirbimo pajėgumai drastiškai sumažėjo.
Liepos 16 d. – Ukrainos politinėje erdvėje įvyko rimti pokyčiai: V. Zelenskis atleido gynybos ministrą Mychailą Fedorovą ir paskyrė laikinąjį vadovą, kas išprovokavo protestus Kyjivo gatvėse ir karių nepasitenkinimą. Tuo pat metu Rusijos smūgiai Ukrainoje pražudė penkis civilius, o Ukrainos dronų atakos Rusijoje – tris asmenis