Santrauka:
čia nėra nieko ypatingo...
Jis vienas... vienas kaip ir aš.
Visada klauso, nors nieko negirdi.
Visada žiūri, nors yra neregys.
Paslaptingas, niūrus, šalimais lūkuriuoja
Juodas lyg varnas, tamsus kaip kranklys.
Vienas... jis visada vienas...
Aš einu – jis žengia šalia.
Sustoju – sustoja drauge.
Kai mūsų daug – jų taip pat būna daug.
Tačiau kai aš viena, visi dingsta, tik jis lieka šalia...
Paslaptingas, niūrus šalimais lūkuriuoja
Juodas lyg varnas, tamsus kaip kranklys.
Tai mano šešėlis ašarą braukia,
Nors nieko negirdi ir yra neregys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-06-16 07:07:50
Jis su tavimi, tu su juo- jau dviese. Šiaip nieko.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2005-06-10 23:01:03
ačiū už išsakytas mintis. man jos tikrai pravers tolimesnėje kūryboje.
IXAON, aš tikrai ne ornitologe =)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-06-10 19:56:18
varnas ir kranklys tie patys vaizdiniai.
šešėlis neregys... ;-)