Ant taburetės džiūsta sena bulkutė,
Bet jaunas frendas sako: „Čia ne lygis!“
Jo rankoj spindi storas čyzburgeris,
Ir prasideda naujas mados klyksmas.

Senasis čainikas ant petelnės liūdi,
Kai stalas lūžta nuo šviežio baimso,
Chebra užmiršo, kas ta sasiskytė,
Dabar visi ieško tik gero fudo.

Anksčiau padjėzde kramtėm buterbroduką,
Užsigerdami kvasu iš riebaus viedro,
O šiandien skrolina visi tasty video,
Ir užsisako draivą tiesiai iš kedro.

Nereikia Vyckai jau jokios gazirovkės,
Jis geria babl-ti ir laukia picos,
Senas kancaras kampe tyliai rūksta,
Matydamas, kaip keičiasi mados šviesos.

„Griebk buterbroduką!“ – šaukia man senelis,
Bet man po streso reikia tiktai kranto,
Užsisakau aš vrapą su aštria vištiena,
Kurią ant gatvės stilingai gamina.

Sena petelnė nebečirškina lašinio,
Nes virtuvėje karaliauja fritūra,
Ten kepa nagetsai ir traškios bulvytės,
Kurios pakeitė visą mitybos kultūrą.

Užsimaukšlinu kurtkę, bet jau nebe seną,
Einu į miestą ieškoti naujo vibo,
Kur vietoj čierkos visi geria smutį,
Ir gaudo laikus be jokio gėdos ribo.


Senam slenge buvo tik sloikas ir kvasas,
Dabar ant bangos – čizas ir bacon,
Visi ieško, kur stovi fudtrakas,
Ir čilina garsiai, kol saulė nusėda.

Bulkutė su daktariška sasiskyte
Pralaimi kovą prieš storą bgelį,
Kurį užtepa sūriu ir lašiša,
Parodę naują mitybos sau kelią.

Senasis trolis zacepų nematė,
Dabar visi lekia su boltų paspirtukais,
Kišenėj blykčioja ne rublis, o postas,
O rankose – dėžės su sušių suktukais.

Mano padjėzdas šiandien tapo loftu,
Kur chebra renkasi daryti bangerį,
Jie nebežino, kas tas viedrokas,
Bet puikiai kerta dvigubą mėsainį.

„Imk sasiskyte!“ – mojuoja vėl močiutė,
Bet man labiau patinka hotdogas iš rūsio,
Užpiltas gausiai čili padažu aštriu,
Nuo kurio skonis burnoje tik gausis.

Senas kancaras guli prie skarbonkės,
O šalia mėtosi tuščia kola,
Internetas užvaldė jaunimo protus,
Ir maisto trendai neturi jokio galo.

Nebėra šlango, dabar tu tik noobas,
Jei nežinai, kas yra stripsai,
Sėdi kampe ir grauži buterbroduką,
Kol kitiems burnoj tirpsta traškūs čipsai.

Čainikas švilpė, o dabar tik kapsulės,
Kavos aparatas daro latę greitai,
Bulkutei vietos nebėra ant stolo,
Kai karaliauja prancūziški kruasanai.


Žemutinių pilių šventė jau nutolo,
Dabar kieme vyksta tikras fud-festas,
Kur kiekvienas staleris ieško vaflių,
O senas rublis seniai jau pamestas.

Petelnėj riebalai vėso anksčiau tyliai,
Dabar ant grotelių kepa stgai,
Visi pamiršo paprastą svogūniuką,
Nes prie mėsos tinka tik barbekiu vaizdai.

Užkandai tiko sena sasiskytė,
O šiandien jaunimas ieško snackų,
Sėdi TikToke pro dūmus ir filtrus,
Ir valgo krūvas spalvotų tako.

Padjėzdo chebra dabar tapo skvadu,
Kuris ant laiptų dalinasi pica,
Buterbrodukas jiems kelia tik juoką,
Nes sako: „Seni, čia visiška šiza!“

Senelis vėl traukia iš spintos ploščių,
O anūkas matuojasi naują hudį,
Ant stolo rymo maža bulkutė,
Kurią pamiršęs jaunimas tik budi.

Kur buvo gazirovkė, ten stovi vendingas,
Išmesdamas šaltą energetinį gėrimą,
Kancaro dvasia pamažu jau gęsta,
Užleisdama vietą moderniam judėjimui.

„Pasidarykim zacepą!“ – kažkas dar surinks,
Bet visi siunčiasi maistą per woltą,
Sasiskytė liko tik prisiminimuose,
Kai ant lėkštės deda sūrį gaudą.

Sloikas dainavo, dabar groja beatai,
Kol burnoj tirpsta saldus donatas,
Gatvės slengas maišosi su angliškais žodžiais,
Ir keičiasi senas namų formatas.


Kurtkė dulkėta paliko istorijoj,
Dabar visi perka tik brendus,
Ir vietoj pilno kvaso viedro
Geria matcha sekdami trendus.

Buterbrodukas, sasiskytė, bulkutė –
Tai senos kartos šventasis triptikas,
O šiandien lėkštėj – vrapas ir čizas,
Ir naujas interneto maisto kritikas.

Čierka užleido vietą ilgam šotui,
Kurį užkanda sūriu mozzarella,
Padjėzdas nutilo, visi išsiskirstė,
Liko tik naktinė miesto karuselė

Vycka nebemoja iš tolo ranka,
Jis dabar tapo rimtu boso veidu,
Sako: „Atsiųsk man greitai lokaciją,
Aš atvažiuoju su pilnu maisto krepšu“.

Skarbonkė skambėjo po kojom linksmai,
Dabar tik traška plastiko bokstai,
Kur buvo lašiniai ant petelnės,
Dabar ten kepa jautienos kepsniai.

Kancaro daina dar skamba tamsoj,
Bet jos nesupranta jaunas geimeris,
Jo rankoj tirpsta saldus mifinas,
Ir jis pasaulį mato kaip strimeris.

Viedras ir čainikas liko sandėly,
Kur dulka sena močiutės petelnė,
O stalas mirga nuo šviežio fudo,
Kuris jaunimui atveria dangų ar pragarą.

Marytė nebeveria durų plačiai,
Ji dabar užsiėmusi savo blogu,
Kur rodo, kaip kepti traškius nagetsus,
Ir dalijasi nauju gyvenimo džiaugsmu.

Taip susitinka dvi skirtingos kartos,
Kur senas kancaras ir naujas burgers,
Bulkutė šypsosi šalia čyzburgerio,
Ir lieka dainoj šis keistas vibas ilgas!