Santrauka:
Dviejų dalių kūrinys, kuriame atsiveria mergaitės ir paukščio troškimai. Mergaitė trokšta dangaus, o paukštis – žemės siūlomų dovanų. Dažnai ilgimės to, ko neturime, ir žvelgiame į kitų gyvenimus manydami, kad jie būtų mums tinkamesni. Norime susikurti dangų žemėje ar pievas debesyse, tačiau kartais taip ir liekame paskendę savo troškimuose.
I
Pamačiau pakrantėje atlekiančius paukščius,
Negalėjau nežiūrėt į jų sparnus mažus.
Klajūnai paukščiai… nieko gero nepadarė –
Kodėl jiems prieš akis atsiveria padangė?
Lengva širdim atskrido, lengva – iškeliavo.
Žmones čia paliko, užsuko tik prie klevo.
Jie arčiau Dievo nei mes, mažieji jo vaikai,
Bet danguj skraido aistringai, grakščiai, padrikai…
Jei būčiau kaip paukštis – nepriklausoma, greita –
Tai nuskrisčiau į padangę, kur mamos vieta.
Vienatvę nuneštų horizontais debesis,
Dangiškasis draugas žodžius mielus pasakys.
Visi danguj plunksnuoti, visi – tik aš ir mes...
Visi viršun keliauja, nieks jūroje neskęs.
Pasakyk, mielasis Tėve, kur mano sparnai?
Priežasčių be galo daug nubaust mane matai...
II
Mėgstu iš dangaus žiūrėt į vandenų sroves.
Jos į krantą pas mergaitę visada nuves.
Atrodo nelaiminga, pakilsianti tuojaus
Iš troškimo būti arčiau norimo dangaus.
Viską atiduočiau, kad lakstyčiau toks didus,
Aukštas ir protingas, turintis saugius namus.
Žmonija nesupranta, bet supranta klevas –
Išmintingas ir dosnus, nors žemelėj senas.
Jei žmonės priimtų, gėlelėm apdabintų,
Išsižadėčiau geltonų dangaus žibintų.
Nebeliktų baimės, dangaus svorio ir naštos,
Galėčiau grožėtis, o ne saugot nuolatos.
Jūs, žmonės, tokie skirtingi, troškimų pilni...
Ten raudas, džiaugsmus į sielos gilumas pini.
Sakyk, mano Kūrėjau, ką tu sugalvojai?
Kodėl mano namai nebuvo pievų kloniai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-06-26 12:32:44
Teksto metmenys ir ataudai – besąlygiškas ilgesys to, ko neturi. Ne daiktų, ne nuotykių, o dvasinio komforto. Tai nėra vaikiškas eilėraštis apie paukštelius. Diptichas liudija stiprų autorės debiutą šioje svetainėje, su kuo ir sveikinu.
Žavi ir dėmesį patraukia gilios emocinės potekstės: užuomina apie mamą padangėje ir bausmės jausmą. Diptichas alsuoja asmeniniu išgyvenimu, bet išvengiama dienoraštinio naivumo.
Ką galima taisyti, tobulinti? Reikia tik kantrybės – po metų kitų autorė pati pastebės, ką galima geriau, stipriau, įtaigiau, o gal net ir nustebs, kad pačioje savo kūrybinio kelio pradžioje taip sugebėjo kurti.
Sėkmingų bandymų, Fėja!
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2026-06-26 10:40:45
Norisi pagirti už šį diptichą – pasirinkta paralelių (mergaitės ir paukščio) struktūra yra labai graži, o pati idėja apie abipusį ilgesį to, kas nepasiekiama, turi stiprų filosofinį užtaisą. Kūrinio idėja (noras susikurti „dangų žemėje ar pievas debesyse“) yra gili ir artima kiekvienam, ieškančiam savo vietos pasaulyje. Labai džiugina ir tai, kad tekstas nenuobodus, jame ieškoma gyvo santykio su Kūrėju, Tėvu, o klevo įvaizdis abiejose dalyse veikia kaip gražus, jungiantis žemiškos išminties taškas.
Visi danguj plunksnuoti, visi – tik aš ir mes...
Visi viršun keliauja, nieks jūroje neskęs.
Frazė „visi – tik aš ir mes“ logiškai painioja skaitytoją (jei visi plunksnuoti, kodėl „aš“?). Eilutė „nieks jūroje neskęs“ atrodo pritempta tik tam, kad susirimuotų su „mes“.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2026-06-26 09:38:12
Jau vien pavadinime Sparnai neša aukštyn ir žemyn kokia taikli ne tik skrydžio, bet ir besikeičiančių būsenų metafora – tai pakilimas, lengvumas, įkvėpimas ir viltis, tai nusileidimas, nuovargis, abejonės , liūdesys… išties mūsų vidinis pasaulis pulsuoja bangomis.
Eilės parašytos nuo pakrantės žiūrint į atlekiančius paukščius... ir iš dangaus žiūrint į vandenų sroves… tarsi įsikūnijant į paukščio sielą. Įdomus dipticho sumanymas.
Kai eilės parašytos iš tyros ir jautrios širdies, iš stipraus ilgesio tam, ko netenki, nekyla ranka nei gryninti, nei patarinėti, kaip turėtų būti. Geriausias komentaras lieka Santraukoje. Sėkmės kūryboje!
Moderatorius (-ė): spika
Sukurta: 2026-06-26 09:16:41
Gražios mintys ir geri norai... Sėkmingos kūrybos.