Aš noriu tik atsiprašyti
Ir neauginti žmogžudžio savy.
Geriau išreikšiu, išsakysiu
Nei jausiuos tartum kalinys.

Tik teks išdrįsti pabandyti
Karūna nusiimt trumpam.
Prireiks šio to atsisakyti,
Užleist laimėjimą kitam.

Tiek daug esu jau pralaimėjęs,
Tiek daug turėjęs pamokų,
Rėmėju vėju patikėjęs
Žingsniuodamas tuščiu lauku.

Tačiau geriau yra kvėpuoti,
Šypsotis ir nejaust kaltės
Nei dust iš pykčio, negaluoti,
Bet siekti savo dėl garbės.

Neverta praeities naršyti,
Nereikia nė taikos prašyti.
Neleistina jausmų maišyti –
Bet būtina atsiprašyti!