Ai, spygliukai jo aštroki –
Apsigint mama išmokė.
Trepu, trepu... ir sustojo,
Minkšto guolio sau ieškojo.

Jį atradęs, susisuko
Į dygliuotą kamuoliuką.
Žiemos speigą pramiegos,
Kelsis, vyturys giedos.

Ir tada vėl puku, puku...
Bėgs per sodo žolynuką.
Pasidžiaugsiu: – Tai ežys
Pukši, tarsi garvežys!