kada vidinis pyktis išdžiovina
visas pavargusios burnos
ertmes
ir žodis sunkiai skverbiasi
lyg daigas paveiktas sausros
bandai paklausti
klausimų nelikę
tik priekaištai
boluoja amžini
tokias bendravimo
taisyklės
taip buvom kažkieno
kurti
netobuli lig beprotybės
pikti kaip požiemiuos
nupuolę angelai
gerai kad nors sausra
mums pykčio to pavydi
vis nuveda kur prie šaltinio
pagirdydama laikina taika...