Pilkumą dengia tokia baltuma,
klegesį keičia tokia balta tyluma.
Žiema, iškėlusi savo teptuką baltą,
perdažo visa, kas juoda — į balta.
Mūsų pilkas mintis keičia į baltas,
mūsų sapnai tampa švarūs, šviesūs.
Naktis tokia šviesi ir oras nešaltas,
tyliai krinta snaigė — drugelis baltas.
Žiema, neleisk sutepti savo baltumo
nei krauju, nei paraku, nei pelenais,
sušaldyk karo sėjėjų beriamą grūdą,
kad niekada nematytų karo mūsų vaikai.
poeta
2025-11-27 10:08:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-11-27 16:30:11
... galiu skaityti ir skaityti, puikus kūrinys, ačiū už nuostabią akimirką.
Tegul Dievas saugo mus nuo karo.