Pilkumą dengia tokia baltuma,
klegesį keičia tokia balta tyluma.
Žiema, iškėlusi savo teptuką baltą,
perdažo visa, kas juoda — į balta.
 
Mūsų pilkas mintis keičia į baltas,
mūsų sapnai tampa švarūs, šviesūs.
Naktis tokia šviesi ir oras nešaltas,
tyliai krinta snaigė — drugelis baltas.
 
Žiema, neleisk sutepti savo baltumo
nei krauju, nei paraku, nei pelenais,
sušaldyk karo sėjėjų beriamą grūdą,
kad niekada nematytų karo mūsų vaikai.