Paežerėj beliko girdimas tik nendrių švogždesys,
Kai vėjo dvelksmas šiaušia-glosto, šiaušia-glosto.
Stiebai siūbuoja grakštūs ir labai liauni –
Lyg įsiminti vertas būtų pats menkiausias mostas.
Per jų rikiuotę valtis nebandys prasprūst –
Atvėsę vandenys į pilką dangų žvalgos.
Iš debesies pasipila lietus –
Lyg tu alpai ir prireikė pagalbos.
Bundi iš vasaros lyg ir mielų sapnų,
Atsitokėji, jau pasaulis kitas.
Nendrynas braukia būrį debesų –
Lyg skrist iš čia dangus nenuvalytas.
Jauti, kad sielą kūne laikanti gija –
Tarsi voratinklis. O vėjas vis aršėja.
Nendrynas švokščia šermenų giesmes –
Artėja spalis, baigiasi rugsėjis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-10-04 20:41:38
Eilėraštis su gražiu skambesiu („šiaušia-glosto, šiaušia-glosto“), kuris kuria natūralų bangavimą, tarsi ežero alsavimą.
Ir tai pat su gera vizualine vaizduote, beveik vizualiai tapybiškas vaizdas („Nendrynas braukia būrį debesų – / Lyg skrist iš čia dangus nenuvalytas.“).
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-09-30 17:05:12
Labai labai artima. Kokios stiprios eilutės:
Iš debesies pasipila lietus –
Lyg tu alpai ir prireikė pagalbos.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2025-09-30 08:01:22
Nendrynas tas – bemiegis knibždėlynas.