Paežerėj beliko girdimas tik nendrių švogždesys,
Kai vėjo dvelksmas šiaušia-glosto, šiaušia-glosto.
Stiebai siūbuoja grakštūs ir labai liauni –
Lyg įsiminti vertas būtų pats menkiausias mostas.
Per jų rikiuotę valtis nebandys prasprūst –
Atvėsę vandenys į pilką dangų žvalgos.
Iš debesies pasipila lietus –
Lyg tu alpai ir prireikė pagalbos.
Bundi iš vasaros lyg ir mielų sapnų,
Atsitokėji, jau pasaulis kitas.
Nendrynas braukia būrį debesų –
Lyg skrist iš čia dangus nenuvalytas.
Jauti, kad sielą kūne laikanti gija –
Tarsi voratinklis. O vėjas vis aršėja.
Nendrynas švokščia šermenų giesmes –
Artėja spalis, baigiasi rugsėjis.