Širdyje varpai gausti nenustoja,
einu gyvenimo keliu vingiuotu.
Mergaitė skarele man moja,
o motina jos šluoja sena šluota.
Namai, namučiai po laukus pabirę,
langai vis grotomis užkalti ir užkalti.
Mana širdis gi giesmę gieda tyrą –
ateis laikai nauji, kiti, visai kiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-09-19 11:21:33
Matomai pagal šlavėją ir šluota. Toks gyvenimas.
Kokia bus ateitis priklausys nuo pačių žmonių.
Labai gražu, kad ateities vardan giedate giesmę tyrą.