Širdyje varpai gausti nenustoja,
einu gyvenimo keliu vingiuotu.
Mergaitė skarele man moja,
o motina jos šluoja sena šluota.

Namai, namučiai po laukus pabirę,
langai vis grotomis užkalti ir užkalti.
Mana širdis gi giesmę gieda tyrą –
ateis laikai nauji, kiti, visai kiti.