Ruduo ant delno tyliai nusileidžia,
per kiemus krinta lapai geltoni lėtai.
O parudavosios kaštonų kekės meldžia –
Žmogau, suprask, kas meilė yra tai.
Tada girdėt, kaip širdy daina užgimsta,
kai tarp medžių nusileidžia rami tyla.
Ir viskas rimsta, rimsta, rimsta –
taip užbaigiama gyvenimo byla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-09-17 18:23:53
Pirmoji eilutė labai vaizdinga, o toliau lyg ir atsitiktinai dėliojama...
per kiemus krinta > gal geriau į kiemus krinta
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-09-15 22:47:46
Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir gyvenimo byla kiekvieno skirtinga.