Žodžiai taip mažai pasako
Bet nežiūrint to
Žmonės vis tiek skaito ir rašo poeziją
Tą vakarą kai režisierius mane labai atkakliai bandė išvaryti iš Makbeto
Mes ėjom palei upę
Ir stabdėm laiko vagą
Šalutinis to efektas
Pasirodė po tiltu
Tris kartus ištikęs dejavu
Dvi figūros
Viena apsirengus baltai
Kita juodai
Du paprasti mirtingieji
Gerokai pasimetę juos supančio pasaulio chaose
Žmogaus gyvenimo ribotumas
Laikas užsisukęs labirinte
Ir nėra jokių raktų nei jokių durų
Kurias galėtumėm suvokti savo ribotu protu
Galim tik įsivaizduot
Kad per visus savo gyvenimus
Stengiamės sau palikti mažas užuominas nuorodas
Kaip Jonukas su Gretute barstydami trupinius
Žyminčius kelią kuriuo grįžtama namo
Per septynias kartas
Laikas kartojasi
tiktai užmiršom
Gal trupinius sulesė varnos
O gal kadais tenapus
Laike – kurio šitas protas nesuvokia
Žymėjau visai ne kelią kuriuo reikia eiti
Tik šunkelį
Tik skardį
Kuriuo nusiritus
Vėl skaudžiai prasimerkčiau
Ir išvysčiau
Kokia graži upė tenai teka
Galbūt jokių atsakymų mes neturim
Galbūt vienintelis atsakymas
Tai eiti palei upę
Iš lėto
Dairytis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-08-18 18:00:02
Beribis laikas ir ribotas žmogaus protas bei juos jungianti upė, pradžioje ir pabaigoje įtekanti į eilėraštį, išlaisvina, suteikia erdvės, net jeigu tai tik vaizduotės pramanai. Amžinoji priešprieša tarp juodo ir balto – Makbeto šleifas laike – irgi stiprina minties krūvį. Sunkus ir įdomus tekstas kitame matavime...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-08-18 04:54:59
Mes atėjome į žemę tikriausiai ne kekšių linksminti.
Pažvelkime į Gamtą: augalai sugeria Saulės skleidžiamą šviesą ir energiją ir transformuoja ją į gėles ir vaisius, dovanodami pasauliui grožį ir maistą..
Mes taip pat galime transformuoti dvasinę energiją į mintis, žodžius ir veiksmus, kurie pripildo šį pasaulį Meile, Santarve ir Vienybe. Tai mūsų svarbiausia Misija. Kol jos atlikome privalome gyventi.
Dievas iš sunkių padėčių išeitį visada palieka. To nereikia pamiršti ir savo smegenis pamankštinti. Nevalia net galvoti nesąmonių. Tepadeda Jums Dievas!
Vien pozityvo!