Baimė nelyg didelio miesto
kregždės
nardo pro langų juodas angas,
baimė prisegta
segtuku prie virvės,
baimė džiūsta vyšnios uogose,
ji atsargi –
katė aštriais nagais,
artinasi ant pirštų galų
ir visai kaip aš –
užkliūva už nesamos
povandeninės olos,
baimė nežino stotelės Pabaiga,
taip ramiai žiūri į akis,
taip švelniai kalba –
prieš apgaunant savo artimą,
o aš tebelaikau
jos plaštaką šaltą
su tuo įtartinu naivumu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-08-16 23:56:48
Artimas tekstas, bet ne baimė.
Įdomus pirmasis komentaras – haiku, pilnai nusakantis Jūsų teksto esmę.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-08-16 20:07:06
Žinote, kas mus labiausiai riboja gyvenime? Tai, kad mes gyvename baimėje. Bijome, kad mus atstums. Bijome, kad išjuoks. Bijome išsiskirti iš visų. Bijome, kad mūsų nesupras ir paliks. Bijome, kad nieko nesigaus. Bijome, kad kažką prarasime. Bijome, kad nemylės. Bijome… Ta baimė šnabžda tau: „Na, nieko –nieko, kada nors tavo gyvenime bus kas nors gero, nutiks kažkoks stebuklas, štai tada ir pagyvensi, o dabar – nieko nekeisk, nes bus dar blogiau.“ Bet, pasirodo, pakanka nors kartą peržengti savo baimę, padaryti tai, ko labai bijojai, ir pamatyti, kad ta baimė – absoliutus niekas, tiesiog minčių kratinys, bėganti eilutė, tuštuma, ir... ji pasitraukia. Tai tikra vidinė evoliucija, kuri sujudina ir atgaivina tavyje baimės sukaustytą dvasinę jėgą ir laisvę. Ir tada visas pasaulis keičiasi: tavo būsena, tavo mintys, tave supantys žmonės, aplinkybės, galimybės ir svajonės. Ir tai neįtikėtinas pokytis!
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-08-16 19:55:15
:)
baimės kregždutė
pro langų juodą angą —
nėra pabaigos