Baimė nelyg didelio miesto
kregždės
nardo pro langų juodas angas,
baimė prisegta
segtuku prie virvės,
baimė džiūsta vyšnios uogose,
 
ji atsargi –
katė aštriais nagais,
artinasi ant pirštų galų
ir visai kaip aš –
užkliūva už nesamos
povandeninės olos,
 
baimė nežino stotelės Pabaiga,
taip ramiai žiūri į akis,
taip švelniai kalba –
prieš apgaunant savo artimą,
 
o aš tebelaikau
jos plaštaką šaltą
su tuo įtartinu naivumu.