10 31-11 05

Visi Šventieji ir Vėlinės. Važiuoju į Panevėžį. Seserims iš anksto pranešu, kad maitinsiuosi tik daržovėmis ir arbatyte. Į kapines nuvykstu vėlokai, puokščių pasirinkimas per mažas. Visur tamsu, tik žvakutės šviečia. Vargais negalais susirandu mūsų kapavietę. Čia jau dega viena žvakė. Pirštais ant paminklo bandau užčiuopti pavardžių raides. Na, rodos, mūsų šeimų pavardės, o ir kapas papuoštas taip, kaip sesės sakė. Padedu savo puokštę, uždegu žvakutę, pasimeldžiu. Po to skubiai einu per tamsias ir pustuštes kapines, didysis antplūdis tik rytoj. Važiuoju pas seserį ir pravažiuoju jos sustojimą. Klaidžioju po niūrų, kažkokį menkai apšviestą Panevėžį, kol galų gale surandu namą, kuriame gyvena sesuo. Ji jau laukia manęs su daržovių mišraine, kurios prisikertu ligi soties. Tada nueinu pas kitą sesutę.Toji labai domisi mano pasikeitimais ir išduoda, jog pirmoji sesuo mananti, kad aš esu kvailė, nes į senatvę sumaniau mesti svorį. Gal ir nesu labai protinga (nėra ko norėti, juk aš – trečioji...), tačiau tikrai nesijaučiu sena. Atvirkščiai, man kartais atrodo, kad einu jaunyn. Sesuo dar klausia, ar aš neįsimylėjusi. Nieko jai neatsakau į tokius provokacinius klausimus. Taip pabendravusi, grįžtu pas pirmąją seserį. Toji mane kamuoja įvairiais nelabai išmintingais klausimais bei pasiūlymais. Nors jaučiuosi visai išsekusi, vis vien jos anūkui, mano numylėtiniui, nulipdau iš plastilino ateivį ir karžygį, raitą ant drakono. Pati stebiuosi savo fantazijos vaisiais. Gal tai liesėjimo pasekmės?

Grįžus namo, paskambina viena iš seserų ir pasako, kad ant mūsų kapo nėra nei mano puokštės, nei jokių žvakių. Kažkaip patylom įtariu, jog patamsyje sumaišiau kapus. Gal ir mano smegenys liesėja?

11 06-11 13

Atrodo, kad mokykloje vyksta tylios lažybos dėl mano rezultatų. Pastebiu, kad kai kurie rūbai ima darytis per dideli, kelnes galiu nusimauti net neatsisegus. Iškilmingai sudalyvauju vyr. buhalterės jubiliejiniame baliuje, kur gal dešimt porų akių atidžiai seka, ar aš valgysiu draudžiamus produktus, ar ne. Prisivalgau tik žuvies ir troškintų špinatų, bet, deja, padauginu, namie tenka gerti „Mezymą“. Matyt, mano skrandukas jau gal susitraukė į špygą. Darausi visai abejinga saldumynams, tačiau parduotuvėje sunku praeiti pro duonos skyrių. Su nerimu laukiu dienos, kai aerouoste reikės pasitikti mokytoją iš Rumunijos, parodyti jai Vilnių, o svarbiausia – kartu papietauti. Deja, vargšiukė, mano laimei, o savo nelaimi lėktuve užvalgė kažkokio netikusio maisto, labai bloguoja ir todėl tenkinasi tik koka-kola. Beveik visą savaitę ji mažai valgo ir tur būt jaučiasi panašiai kaip aš.

Dabar skaitau Sophie Kinsella „Nepaprasta namų šeimininkė“. Jau vien pavadinimas daug ką pasako. Šiek tiek nervina skyrius, kur aprašytas valgių gaminimas, pavyzdžiui, glajumi aplieta antis...

11 13

Paklaidžiojau šiandien po „Akropolio“ Maximos vaisių skyrių. Kažkodėl aš visą laiką įsivaizdavau, kad baklažanas yra apvalus, žalias, geltonas arba dryžuotas.Deja, jis juodas ir pailgas. Kažkoks nepatrauklus, atrodo lyg dirbtinis. Nesiryžau jo pirkti, nors baklažanai yra mano meniu. Džiovintos slyvos irgi juodos, tačiau jos minkštos ir švelnios. Ar žinote, kiek jų galiu suvalgyti per vieną kartą – daugiausiai šešias. Mirkytas. Šešias išmirkusias (per naktį) ir nuspaustas džiovintas slyvas. O baklažanai – kažkoks ateivių maistas.

Giliai susimąsčiau pagamintų salotų skyriuje. Žinojau, kad grįžusi tingėsiu troškinti žuvį, tai nusipirkau salotų su krevetėmis. Nors krevetės man primena riebius, išpampusius vikšrus, bet nieko – valgyti galima. Iš alkio suryju ir paprikos gabalus, nors man ji draudžiama. Valgau tik geltonąją, o raudonosios – ne, ši man atrodo pavojingesnė. Paprika dabar mano skrandyje riejasi su krevetėmis.

O vakare – nukrypimas nuo dietos! Susitinku su vienu draugu ir, jo didžiausiam siaubui, maitinuosi tik marinuotais agurkais. Vyną skiedžiame apelsinų sultimis...

11 15

Vis svarstau, kodėl granatas būtent taip vadinasi? Kokios čia asocijacijos su granata? Jokių nerandu. Granatas – tai maistas kiniečiams arba paukščiams. Kodėl kiniečiams? Todėl, kad valgai mažyčiais gabalėliais, tiesiog po ląstelę. Kodėl paukščiams? Todėl, kad daug sėklų, o „mėsos“ beveik nėra. Kai nebereikės laikytis dietos (tikiuosi, kad kada nors tai įvyks), tai kokiame nors dideliame prekybos centre nusipirksiu granatą ir jį visą sulesinsiu zylutėms.