Širdie, auksinė vasara,
Lietus ir debesys – juk tau,
Ir krištolinė ašara,
Ir tai, ką dar matau.
Žali drabužiai žemės
Ir medžių, ir dangaus
Lašeliai, derlių lemiantys,
Ir javas bręs ir augs.
Štai rankos, duoną raikančios –
Po riekę kiekvienam,
Mišias dangus dar laiko,
Tai išrišimas tau ir man.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-07-16 13:32:31
Puikus pasakymas - mišias dangus dar laiko. Tiesiog nušviečia tekstą. Šviesa.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-07-16 13:08:19
Ne ta saulė sušildo, kurios mes laukiame pilkame danguje, susiedami su ja savo nuotaikas, bet ta, kurią mes galime pajusti net gūdžiausioje tamsoje, sukurdami ją ta šiluma, kurią pagimdo mūsų gražiausi jausmai… Sušildo tylių naktinių pokalbių saulė iš pasitikėjimo sąsajų, kurios sklinda nuo vienos mylinčios sielos į kitą… Sušildo ilgai lauktų susitikimų saulė po išsiskyrimo…