Širdie, auksinė vasara,
Lietus ir debesys – juk tau,
Ir krištolinė ašara,
Ir tai, ką dar matau.

Žali drabužiai žemės
Ir medžių, ir dangaus
Lašeliai, derlių lemiantys,
Ir javas bręs ir augs.

Štai rankos, duoną raikančios –
Po riekę kiekvienam,
Mišias dangus dar laiko,
Tai išrišimas tau ir man.