Akis sumerkiu į dangų, o jis:
– Kaip tu man, rupūs milčiukai, atsibodai!
Nei keiktis, nei garbinti. Pasipūtėlis tikras. Mat, jam kaimo kvapas netinka. Varo debesis į miestą. Ką palaistytų burokus, laisto tuščias galvas.
Pasikeltų į puikybę, tik... aukščiau jau nė pro kur. Tai ir stypsau, kaip toji varna, kur irgi lesti nori.
Taip ir su ta poetų brolija, kakta sienos nepramuši, reikia „fundyti“. Bet ar verta, čia tai jau painus rebusas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-07-16 13:42:27
Varna pasakė, laikas pasninku užsiimti. Baltą sūrį atiduoti lapei. Ir ramybė, ir ateis atgaiva po lietaus.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-07-15 07:18:57
Kas dėl poetų brolijos priklauso, kur Jūs taikotės, jeigu taikotės įsistoti į Salomėjos Nėries batus, tai reiktų pagalvoti, kad ne vien tik džiaugsmas ją lydėjo, bet ir jos lengvabudiškumas suteikė daug skausmo. Geriausia eiti savu keliu, tai ir fundyti nereikės.