Kaip gerai,
kad pastogė yra ir namai,
savas šaukštas, savi patalai,
kur sugrįžtant vis laukia –
kaip akys –
žmogaus pasiilgę langai.
Kaip gerai,
kad yra dar namai
ir šviečia jų akys – langai.
Kaip gerai,
kad prislėgta bėdų,
po smūgių visų,
atlaidžiai į niekingą
pasaulį žvelgiu.
Dar jo grožiu žaviuos,
dar svajonėmis tikiu
ir galvot apie tai,
kas gerai, dar galiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-07-14 12:29:37
Niekingas - per stipriai pasakyta, sakykim - tamsų, briaunotą, šiurkštų, vėjuotą ir kt.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2025-07-14 08:45:38
Ilgai toleruotas blogis pasirodo pačiomis baisiausiomis formomis - žudynėmis, karais, prievartavimais, rafinuotu melu, kankinimais ir atrodo, kad ramamiam žmogui nebelieka vietos šioje žemėje. Eini ir galvoji, ar kas nors nepartrenks, nenušaus, neapspjaus, tačiau visa savo esybe kyli į viršų virš viso šito brudo ir dainuoji kartu su paukščiais, rašai eiles lietui, gėlei, medžiui, ieškai atsvaros taško gamtoje, kuri vis dar žaliuoja, vis dar žydi ir kvepia.