Varnėnas inkile, gėlė pievoje, rasos lašas –
aš visa tai matau, girdžiu, uodžiu.
Kaimynas vėl savo žmoną tašo…
Kažkada norėjau būti aš didžiu.
Bet laikas eina, bėga, nesustoja –
jo takeliu einu aš amžinuoju.
Popiečio saulė spinduliais moja,
su visais sugyvenu gražiuoju.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-06-07 20:06:48
Geras požiūris apie taikų būdą, tai didelė vertybė šiais laikais.