Varnėnas inkile, gėlė pievoje, rasos lašas –
aš visa tai matau, girdžiu, uodžiu.
Kaimynas vėl savo žmoną tašo…
Kažkada norėjau būti aš didžiu.

Bet laikas eina, bėga, nesustoja –
jo takeliu einu aš amžinuoju.
Popiečio saulė spinduliais moja,
su visais sugyvenu gražiuoju.