Vasara

Tylos žingsniais vasara ateina per žaliuojantį lauką,
Kur vėjas švelniai glosto rugius lyg motinos ranka,
Kur vieversiai pakyla giedot pirmąsias giesmes dangaus,
O saulė lyg rami malda nusileidžia ant upės slenksčio.

Tarp javų palinkęs žmogus renkasi saulei pavėsį,
Jo rankos – lyg šaknys, įaugusios į molį ir šilumą,
Jis ne kalba – tylėjimu skelbia gyvenimo maldą,
Ir prakaito laše suspindi vakaro ramybė.
Žaliasis takas

2025-05-31 14:17:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2025-06-02 10:32:36

Antras posmas tikras, tik tas - prakaito - nelabai skamba. Pavyzdžiui, tylos laše, žodžio laše ir panašiai.