Šaltas pavasaris arba Čiurlioniui 150

150

Laukiu šilumos,
Įgriso šaltis.
Sinoptikai vis praneša,
Kad turi tuoj jau baigtis,
Bet vis dar nieko...

Čilinu,
Guliu ant sniego,
Jausmą gilinu.

Balandžiai lesa kruasano trupinius
Nuo pilvo –
Taip, lyg pernykščių lapų vėjo sukinius
Iš filmo.

Tegu sau lesa –
Svarbu, kad neišles akių.
Tiesa,
Tik neturiu,
Kur jas padėti –
Vien tik žiūriu.

Nebent išskleisti skėtį,
Kad pasislėpti nuo kitų akių...
Bet man vis vien – tegu,
Nes taip geriau stebėti dangų,
Kur, kaip 3D žaltys,
Debesyse iš lėto rangos
Kastuko sapno paslaptis.

Aure – sušvito, subangavo,
Ir vėjas, vėl pačiupęs, tai pagavo!

Ir ji jau čia –
Ta nematuojama būties ramybė!
(Jei tik ne ta savivaldybė...)

Tikiu – vis vien ištiks mane!
 
2025.05.22
Raphael

2025-05-26 16:58:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2025-05-28 08:24:59

Intriguojantis tekstas. Kalbėjimas tarsi žaidžiant kintančiais pojūčiais ir įpinant MKČ.
Kad pasislėti > kad pasislėpčiau