150
Laukiu šilumos,
Įgriso šaltis.
Sinoptikai vis praneša,
Kad turi tuoj jau baigtis,
Bet vis dar nieko...
Čilinu,
Guliu ant sniego,
Jausmą gilinu.
Balandžiai lesa kruasano trupinius
Nuo pilvo –
Taip, lyg pernykščių lapų vėjo sukinius
Iš filmo.
Tegu sau lesa –
Svarbu, kad neišles akių.
Tiesa,
Tik neturiu,
Kur jas padėti –
Vien tik žiūriu.
Nebent išskleisti skėtį,
Kad pasislėpti nuo kitų akių...
Bet man vis vien – tegu,
Nes taip geriau stebėti dangų,
Kur, kaip 3D žaltys,
Debesyse iš lėto rangos
Kastuko sapno paslaptis.
Aure – sušvito, subangavo,
Ir vėjas, vėl pačiupęs, tai pagavo!
Ir ji jau čia –
Ta nematuojama būties ramybė!
(Jei tik ne ta savivaldybė...)
Tikiu – vis vien ištiks mane!
2025.05.22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-05-28 08:24:59
Intriguojantis tekstas. Kalbėjimas tarsi žaidžiant kintančiais pojūčiais ir įpinant MKČ.
Kad pasislėti > kad pasislėpčiau