150

Laukiu šilumos,
Įgriso šaltis.
Sinoptikai vis praneša,
Kad turi tuoj jau baigtis,
Bet vis dar nieko...

Čilinu,
Guliu ant sniego,
Jausmą gilinu.

Balandžiai lesa kruasano trupinius
Nuo pilvo –
Taip, lyg pernykščių lapų vėjo sukinius
Iš filmo.

Tegu sau lesa –
Svarbu, kad neišles akių.
Tiesa,
Tik neturiu,
Kur jas padėti –
Vien tik žiūriu.

Nebent išskleisti skėtį,
Kad pasislėpti nuo kitų akių...
Bet man vis vien – tegu,
Nes taip geriau stebėti dangų,
Kur, kaip 3D žaltys,
Debesyse iš lėto rangos
Kastuko sapno paslaptis.

Aure – sušvito, subangavo,
Ir vėjas, vėl pačiupęs, tai pagavo!

Ir ji jau čia –
Ta nematuojama būties ramybė!
(Jei tik ne ta savivaldybė...)

Tikiu – vis vien ištiks mane!
 
2025.05.22