nostalgija

neišaugsi savęs iš vaikystės
neužmirši kitų nuo senatvės
saulės ratlanky lydosi kryptys
pavėlavusiems veriasi akys

už kalnų ir už jūrų marių
kur ištinka ir rojus ir pragaras
nuvilnija be garso ir ašarų
kažkieno nugyventas gyvenimas
Ramunė Vakarė

2025-05-25 08:51:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2025-05-27 15:16:06

Mūsų gyvenimai kitiems – irgi tik „kažkieno“...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2025-05-26 08:25:21

Daugiasluoksnis tekstas apie tai, kas neišvengiama – lyg giedra elegija. Su išmintimis.

Iš tiesų, „pavėlavusiems“ atsiveria akys tik vėliau, kai negrįžtamumas jau įvykęs, ateina tikrasis matymas.

Vartotojas (-a): ponas vargšas

Sukurta: 2025-05-25 22:11:30

„saulės ratlanky lydosi kryptys“ – išraiškinga ir originali metafora.